10 PAPRASTŲ BŪDŲ SULĖTINTI GYVENIMO TEMPĄ ŠĮ ADVENTĄ

Adventas – galimybė stabtelėti ir įsiklausyti, ką Dievas mums iš tiesų nori pasakyti.

Jau prabėgo daugiau nei pusė advento. Kai kurie iš jūsų tikriausiai galvojate, kad šiaip ar taip nieko per jį nenuveikėte, tad pats laikas tiesiog pasiduoti. Nepasiduokite!

Adventas nėra skirtas tam, kad būtume tobuli. Dievas mūsų sielose gali daryti stebuklus net tada, jei tinkamai gyventi mums pavyksta vos vieną advento dieną.

Raktas į sėkmingai praleistą šį liturginį laikotarpį yra pasiryžimas bent trumpam sustoti ir išmokti įsiklausyti. Dievas mums turi ypatingą žinią, tačiau iš tiesų išgirsti, ką Dievas mums nori pasakyti galime tik tada, kai stabtelime ir savo rutinoje radę vietą tylai, galime Jam atsiverti.

Štai keletas konkrečių žingsnių, kurie man pačiai padėjo išlikti ramybėje tuo metu, kai gyvenimas buvo perpildytas karštligiško bėgimo, kalėdiniais linksmais (pakvaišusiais) vienuolių koncertais, egzaminais, vienuolių ir kunigų sausainių kepimu (gerai jau gerai, jie man beprotiškai patiko) ir įprastu darbu – knygų redagavimu.

1. Pasivaikščioke. Tam reikės vos 10–15 minučių jūsų dienos laiko, tačiau tokios trumpos petraukėlės, praleistos gamtoje, nuramina ir padeda pajusti ramią natūralaus pasaulio tėkmę – paukščiai ir medžiai tikrai nelaksto lyg galvas pametę nuo vienos smulkmenos prie kitos.

2. Išgerkite puodelį arbatos ar kavos ir ničnieko nedarykite, kol baigsite. Iš tiesų, nors tai ir skamba labai paprastai, tačiau ar tikrai sugebame penkias minutes tiesiog nieko neveikti? Pabūti be telefono. Be televizoriaus. Nekalbėti. Neskaityti. Nedirbti. Tiesiog sėdėti. Penkias minutes. Tikrai galime sau tą leisti.

3. Perskaitykite dienos skaitinį du kartus ir išsirinkite labiausiai įstrigusį žodį ar frazę. Tai iš esmės lectio divina, labai sena vienuolių malda, puikiai tinkanti keliaujantiems. Jei neturite pakankamai laiko įdėmiai pastudijuoti Šv. Raštą arba išplidyti visų lectio divina maldos žingsnių, tiesiog perskaitykite dienos skaitinį ir stabtelėję pasinaudokite proga paklausti Dievo, kuriuos žodžius jis nori, kad šią dieną apmąstytumėte.

4. Vieną vakarą per savaitę praleiskite be technologijų. Paskaitykite knygą, pasišnekučiuokite su draugu ar parašykite kam nors laišką, bet nelieskite telefono ir nejunkite televizoriaus ar kompiuterio. Skamba paprastai, tačiau kiek iš mūsų gali tai lengvai įgyvendinti? Pasidėkite prie durų pintinėlę ar dėžutę, į kurią vieną kartą per savaitę, vos tik įėjus pro namų duris, sudėsite visus prietaisus. Užsisakykite picą, pažaiskite stalo žaidimą, padarykite šį vakarą ypatingą praleisdami jį su mylimais žmonėmis neleidžiant tarp jūsų įsiterpti jokiems ekranams.

5. Pakeiskite savo darbotvarkę. Tai skamba šiek tiek keistai, tačiau pastebėjau, kad net menki dienos grafiko pakeitimai man padeda atsikratyti persekiojančio nerimastingo skubotumo. Jei įprastai pietaujate lygiai vidurdienį, pamėginkite išeiti penkiomis minutėmis anksčiau ir praleiskite jas kaip nors kitaip, pavyzdžiui, pietauti eikite lėtai, pasivaikščiojant. Arba parašykite trumpą žinutę mylimam žmogui.

6. Leiskite laiką su vaikais. Vaikai yra stebuklingi sutvėrimai, kurių dar nė trupučio nėra paveikęs skubantis laikas. Juk tikrai niekada nepamatysite vaiko, susirūpinusiai žvelgiančio į laikrodį ir dejuojančio, kad dienoje nepakanka minučių! Esame linkę gyventi ateitimi, tačiau laikas, praleistas su vaikais, leidžia mums būti čia ir dabar, pajusti dabartį, vienintelę akimirką, kuria ir reikėtų gyventi.

7. Pažvelkite pro langą arba į dangų mažiausiai vieną minutę per dieną. Kiek kartų per dieną stabtelite ir tiesiog pažvelgiate pro langą, pasigėrite lėtai krintančiomis snaigėmis ar klausotės tyliai kapsinčio lietaus? Arba pažvelgiate į dangų ir juo į praeitį nuslenkančius debesis? Kartais, kai einu dideliame mieste, tiesiog sustoju vidury šaligatvio ir pažvelgiu aukštyn (taip, aš tikrai keliu pavojų saugumui, geriau su manimi nevaikščioti). Žmonėms lekiant pro mane, vis pagalvoju, kad noriu būti tokiu žmogumi, kuris randa laiko pažvelgti į dangų. Būkite ir jūs žmogumi, kuris šį adventą žvelgia aukštyn.

8. Išvirkite ar iškepkite ką nors skanaus. Dažniausiai maistą ruošiame tam, kad pavalgytume ir numalšintume alkį. Kurį nors vakarą pasigaminkite valgyti sau ar savo šeimai kaip nors kitaip – kūrybingai, neįprastai, bet paprastai ir pamėginkite tiesiog pasimėgauti gaminimo procesu.

9. Užsistatykite žadintuvą ryte, per pietus ir vakare. Kai žadintuvas suskambės, sustokite minutei ir pabūkite tyloje arba sukalbėkite trumpą maldą. Naudojamės daugybe prietaisų, kurie dažnai išblaško mūsų dėmesį, tačiau jie gali mums padėti melstis. Yra daugybė mobiliųjų programėlių, skirtų rožinio maldai, valandų liturgijai ir kt. Tačiau kartais net programėlės nepadeda, nes jas reikia prisiversti įsijungti. Štai kodėl kartais paprastas žadintuvas gali būti geriausias priminimas apie maldą.

10. Pagalvokite apie dalykus, kurie jus vargina, ir padėkokite. Jei jūsų vaikai jus tiesiog veda iš proto, stabtelėkite ir ištarkite: „Ačiū, Viešpatie, už nuostabius vaikus.“ Jei tai darbas, sustokite minutei ir padėkokite: „Ačiū, Dieve, kad turiu darbą ir kad galiu patenkinti būtiniausius savo poreikius.“ Jei tai mokykla, stabtelk ir tark: „Ačiū už galimybę mokytis ir už kiekvieną progą kasdien tobulėti.“ Jei kuris nors mylimas žmogus serga, tiesiog padėkokite, kad jį turite. Mintis, jog kasdieniai mūsų sunkumai iš tiesų yra palaiminimai, net jei jie mus skaudina, padės išlikti taikoje.

O kas jums padėjo šį adventą stabtelėti ir išgirsti, ką Dievas jums nori pasakyti?

Pagal Aleteia.org parengė Marija Keršanskien

SES. THERESA ALETHEIA NOBLE

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode